Kai nustoji bėgti nuo savęs: ar mokame save išgirsti?

Prireikia laiko atpažinti, kad kryptis, kuria ieškojome atsakymų, mus tik dar labiau klaidino.

Laukiame patvirtinimo, kad esame pakankamai geri. Bandome atspėti, ką apie mus galvoja aplinkiniai. Ieškome santykių, karjeros pasiekimų ar net atsitiktinių ženklų, kurie pagaliau pasakytų: taip, tu eini teisingu keliu.

Tačiau yra klausimas, kurį ne visada drįstame sau užduoti: o kas nutiktų, jeigu nustotume ieškoti atsakymų kitur ir iš tikrųjų atsigręžtume į save?

 

Kai išorinis triukšmas užgožia vidinį balsą

Lengva priprasti prie gyvenimo, kuriame nuolat laukiame patvirtinimo, jog esame verti meilės, sėkmės ar pilnatvės. Iš šalies toks tempas atrodo aktyvus ir pilnavertis, tačiau vidinė ramybė išlieka trapi.

Net kai mūsų savivertė priklauso tik nuo to, kas vyksta aplinkui, kiekvienas svyravimas tampa skausmingas. Gavę komplimentą ar pasiekę tikslą, trumpam pajuntame užpildytą tuštumą. Tačiau užtenka vienos kritikos, pastabos, nesėkmės ar atstūmimo, ir ramybės jausmas akimirksniu išsisklaido. Atrodo vėl grįžtame į pradinį tašką.

 

Gabrielle Bernstein istorija: kai lūžis tapo pradžia

Daugeliui Gabrielle Bernstein šiandien pažįstama kaip dvasinio augimo mokytoja ir knygų apie baimę bei pasitikėjimą savimi autorė. Tačiau jos pačios kelias į šį supratimą nebuvo lengvas ar tiesus.

Jaunystėje ji, atrodo, turėjo viską, ką įprasta laikyti sėkme: sėkmingą viešųjų ryšių karjerą Niujorke, žinomumą ir aktyvų socialinį gyvenimą. Tačiau už šio spindinčio fasado slėpėsi sekinantis nerimas, gilus chaosas ir priklausomybės. Atsidūrusi žemiausiame taške, ji privalėjo pripažinti tiesą: joks išorinis pritarimas ar pasiekimas negali užpildyti vidinės tuštumos.

G. Bernstein pasirinko atsisakyti sekinančio noro viską valdyti ir žengti į savo baimę atvira širdimi. Šis pokytis neįvyko per vieną naktį – tai buvo lėtas mokymasis sustoti, įsiklausyti į savo intuiciją ir priimti, kad neprivalome turėti visų gyvenimo atsakymų iš anksto.

Būtent iš šios asmeninės transformacijos vėliau gimė ir jos žinoma knyga „Visata – tavo sąjungininkė“ bei visas požiūris į gilesnį pasitikėjimą gyvenimo tėkme.

„Net ir nusprendus atsiverti meilei ir džiaugsmui dažnai sunku paleisti mumyse įsišaknijusią baimę. Manydami, kad sunkumai ir negandos yra neatsiejami sėkmės, tvaraus džiaugsmo ar prasmingo gyvenimo palydovai, suteikiame prasmės skausmui, – štai kodėl jaučiamės saugūs konfliktuodami ir kontroliuodami.“

Iš knygos „Visata – tavo sąjungininkė“

 

Mes mėgstame stebėti ženklus: netikėtus susitikimus, pasikartojančius skaičius ar atsitiktinai išgirstą frazę. Vieniems tai – Visatos žinutės, kitiems – tiesiog mūsų smegenų gebėjimas išskirti tai, kas šiuo metu mums labiausiai rūpi. Tačiau nepriklausomai nuo to, kaip juos vadiname, tokie momentai atlieka svarbiausią vaidmenį – priverčia sustoti ir atsigręžti į save.

„Pamatinė priežastis, kodėl jaučiamės nelaimingi, stulbinamai paprasta: patys sau neleidžiame būti laimingiems.“

Iš knygos „Visata – tavo sąjungininkė“

 

Pasitikėti gyvenimu nereiškia tikėti, kad viskas susiklostys tik pagal mūsų scenarijų. Tai reiškia nustoti kovoti su kiekvienu neapibrėžtumu ir išmokti girdėti save net tada, kai neturime visų atsakymų. G. Bernstein knyga „Visata – tavo sąjungininkė“ yra būtent apie šį esminį lūžį – žingsnį nuo sekinančios baimės link ramybės, vidinio pasitikėjimo ir atvirumo tam, ką mums atneša gyvenimas.

Tad klausimas jums:

Ar esate pasiruošę sustoti ir išgirsti save?